- vilkti
- 2 vil̃kti, -sta, -o intr. vysti.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vilkti
Look at other dictionaries:
vilkti — 1 vil̃kti, vel̃ka ( a Zt), o KBII164, K, Rtr, Š, BŽ56, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1195, R, R311, MŽ, MŽ416, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M, RtŽ, L 1. tr., intr. traukti taip, kad šliaužtų: Jis eidamas kojas vel̃ka KII159. Jis tur vel̃kamą eiseną KII159. Vilkti… … Dictionary of the Lithuanian Language
vilkti — vil̃kti vksm. Ji̇̀s pãskui savè didžiùlį lagami̇̀ną vel̃ka … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vilktinis — vilkti̇̀nis dkt. Vilkti̇̀nyje rãdo tik keliàs žuvi̇̀s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vilktis — vilkti̇̀s dkt. Lanksčióji, standžióji vilkti̇̀s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vilktis — vilktìs sf. (4) PolŽ1260 tech. traukiamasis lynas arba strypas: Lanksčioji, standžioji vilktìs DŽ2 … Dictionary of the Lithuanian Language
traukti — traukti, ia, ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M 1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse… … Dictionary of the Lithuanian Language
vilkimas — vilkìmas sm. (2) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, FzŽ380, PolŽ1281; D.Pošk, GTŽ, vilkìmos ind. 1. refl. → 1 vilkti 1 (refl.): Pastrugink [kelnes], tas vilkìmos žeme labai bjauriai Krš. 2. → 1 vilkti 3: Antru vilkimù paėmėm viską (visus m … Dictionary of the Lithuanian Language
pavilkti — 1 pavil̃kti, pàvelka (pavel̃ka), o K, Rtr, KŽ, DŽ1; L 1. tr. SD286, Sut kiek vilkti paviršiumi: Pavilkaũ iš vietos maišą, pilną grūdų J. Gerokai pavil̃ko rąstą NdŽ. Pagriebęs už kojų [vagį], pavilko į laukymę, iškasė duobę, įmetė ir užkasė… … Dictionary of the Lithuanian Language
vilktinis — 1 vilktìnis sm. (2) 1. Sut, DŽ, NdŽ, FrnW, OGLII197, Grnk, Erž velkamasis tinklas žuvims gaudyti: Vilktìnis padžiautas prie upės Lg. Ką čia su triubnyčia pagausi, išeikim kada su vilktiniù, tai bent ištrauksim žuvies PnmR. Karalystę dangaus… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištraukti — Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24 1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištraukti raktą NdŽ. Ištrauk uožuolą su šaknimi… … Dictionary of the Lithuanian Language
